Claude Lévi-Strauss: Diferi inter la revizi
m roboto adjuntas: ceb:Claude Lévi-Strauss |
m roboto modifikas: lt:Claude Lévi-Strauss; cosmetic changes |
||
Lineo 12: | Lineo 12: | ||
'''Claude Lévi-Strauss''' ([[1908]] til [[2009]]) esis [[Francia]]na [[antropologio|antropologo]], konocata kom ''la patro di moderna antropologio''. |
'''Claude Lévi-Strauss''' ([[1908]] til [[2009]]) esis [[Francia]]na [[antropologio|antropologo]], konocata kom ''la patro di moderna antropologio''. |
||
==Biografio== |
== Biografio == |
||
Lévi-Strauss naskis en [[Bruxel]], [[Belgia]] de Franciana patro e matro. Il studiis en [[yuro]] e [[filozofio]] en [[Paris]]. Ye [[1935]] ilu voyajis a [[Brazilia]] por fondar l'[[Universitato]] di [[Sao Paulo (urbo)|Sao Paulo]]. Il vivis en Brazilia de 1935 til [[1939]], e developis [[etnografio|etnografiala]] studii. Il e lia unesma spozino, Dina, studiis Guaikuru e Bororo indijeni en [[Mato Grosso]] ed [[Amazonia]]. Ye [[1938]] en lia duesma voyajo a la regiono, il studiis Nambikwara e Tupi-Kawahib indijeni. |
Lévi-Strauss naskis en [[Bruxel]], [[Belgia]] de Franciana patro e matro. Il studiis en [[yuro]] e [[filozofio]] en [[Paris]]. Ye [[1935]] ilu voyajis a [[Brazilia]] por fondar l'[[Universitato]] di [[Sao Paulo (urbo)|Sao Paulo]]. Il vivis en Brazilia de 1935 til [[1939]], e developis [[etnografio|etnografiala]] studii. Il e lia unesma spozino, Dina, studiis Guaikuru e Bororo indijeni en [[Mato Grosso]] ed [[Amazonia]]. Ye [[1938]] en lia duesma voyajo a la regiono, il studiis Nambikwara e Tupi-Kawahib indijeni. |
||
Lineo 47: | Lineo 47: | ||
[[ko:클로드 레비스트로스]] |
[[ko:클로드 레비스트로스]] |
||
[[la:Claudius Lévi-Strauss]] |
[[la:Claudius Lévi-Strauss]] |
||
[[lt:Claude |
[[lt:Claude Lévi-Strauss]] |
||
[[lv:Klods Levī-Stross]] |
[[lv:Klods Levī-Stross]] |
||
[[mk:Клод Леви-Строс]] |
[[mk:Клод Леви-Строс]] |
Versiono ye 15:36, 8 nov. 2009
Claude Lévi-Strauss (1908 til 2009) esis Franciana antropologo, konocata kom la patro di moderna antropologio.
Biografio
Lévi-Strauss naskis en Bruxel, Belgia de Franciana patro e matro. Il studiis en yuro e filozofio en Paris. Ye 1935 ilu voyajis a Brazilia por fondar l'Universitato di Sao Paulo. Il vivis en Brazilia de 1935 til 1939, e developis etnografiala studii. Il e lia unesma spozino, Dina, studiis Guaikuru e Bororo indijeni en Mato Grosso ed Amazonia. Ye 1938 en lia duesma voyajo a la regiono, il studiis Nambikwara e Tupi-Kawahib indijeni.
Il retrovenis a Francia ye 1939, ma kun Franciana kapitulaco ye 1940 il perdis lua verko por rasala motivi (il esis judo). Ye 1941 il voyajis ad Usa e divenis amiko di Usana antropologo Franz Boas. Il retrovenis a Francia dum la 1950a yari. Ye 1955 il publikigis un di lia maxim konocata verki, Tristes Tropiques.