Claude Lévi-Strauss: Diferi inter la revizi
m r2.7.3) (roboto adjuntas: vi:Claude Lévi-Strauss |
m roboto adjuntas: hi:लेवी स्ट्रास, pa:ਲੇਵੀ ਸਟ੍ਰਾਸ |
||
Lineo 44: | Lineo 44: | ||
[[gl:Claude Lévi-Strauss]] |
[[gl:Claude Lévi-Strauss]] |
||
[[he:קלוד לוי-שטראוס]] |
[[he:קלוד לוי-שטראוס]] |
||
[[hi:लेवी स्ट्रास]] |
|||
[[hu:Claude Lévi-Strauss]] |
[[hu:Claude Lévi-Strauss]] |
||
[[id:Claude Lévi-Strauss]] |
[[id:Claude Lévi-Strauss]] |
||
Lineo 58: | Lineo 59: | ||
[[nl:Claude Lévi-Strauss]] |
[[nl:Claude Lévi-Strauss]] |
||
[[no:Claude Lévi-Strauss]] |
[[no:Claude Lévi-Strauss]] |
||
[[pa:ਲੇਵੀ ਸਟ੍ਰਾਸ]] |
|||
[[pl:Claude Lévi-Strauss]] |
[[pl:Claude Lévi-Strauss]] |
||
[[pt:Claude Lévi-Strauss]] |
[[pt:Claude Lévi-Strauss]] |
Versiono ye 23:44, 29 sep. 2012
Claude Lévi-Strauss (1908 til 2009) esis Francian antropologo, konocata kom la patro di modern antropologio.
Biografio
Lévi-Strauss naskis en Bruxel, Belgia de Franciana patro e matro. Il studiis en yuro e filozofio en Paris. Ye 1935 ilu voyajis a Brazilia por fondar l'universitato di Sao Paulo. Il vivis en Brazilia de 1935 til 1939, e developis etnografiala studii. Il e lia unesma spozino, Dina, studiis Guaikuru e Bororo indijeni en Mato Grosso ed Amazonia. Ye 1938 en lia duesma voyajo a la regiono, il studiis Nambikwara e Tupi-Kawahib indijeni.
Il retrovenis a Francia ye 1939, ma kun Franciana kapitulaco ye 1940 il perdis lua verko por rasala motivi (il esis judo). Ye 1941 il voyajis ad Usa e divenis amiko di Usana antropologo Franz Boas. Il retrovenis a Francia dum 1950a yari. Ye 1955 il publikigis un di lia maxim konocata verki, Tristes Tropiques.