Listo pri prezidanti di Lituania

De Wikipedio
Salti al navigilo Irez a serchilo
Standardo di la prezidanto di Lituania.

La prezidanto di Lituania esas la chefo di stato di Lituania. Segun la konstituco, lu elektesas dal populo por 5-yara periodo.

Yen la listo di prezidanti pri Lituania depos 1918.

Prezidanti de 1918 til 1957[redaktar | redaktar fonto]

Chefo di stato Guvernisteso Politikala partiso
# Nomo Imajo Komenco Fino
Chefo di stato di Lituania, nominita dal parlamento
1 Antanas Smetona
(1874–1944)
Antanas Smetona 2.jpg 2ma di novembro 1918 6ma di aprilo 1919 Tautos Pažangos partija
Prezidanti
1 Antanas Smetona
(1874–1944)
Antanas Smetona 2.jpg 6ma di aprilo 1919 19ma di junio 1920 Tautos Pažangos partija
- Aleksandras Stulginskis
(1885–1969)[1]
Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg 19ma di junio 1920 21ma di decembro 1922 Lietuvos krikščionių demokratų partija
2 Aleksandras Stulginskis
(1885–1969)
Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg 21ma di decembro 1922 7ma di junio 1926 Lietuvos krikščionių demokratų partija
3 Kazys Grinius
(1866–1950)[2]
Kazys Grinius.jpg 17ma di junio 1926 17ma di decembro 1926 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
- Jonas Staugaitis
(1868–1952)[3]
Jonas Staugaitis.jpg 17ma di decembro 1926 19ma di decembro 1926 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
- Aleksandras Stulginskis
(1885–1969)[3]
Aleksandras Stulginskis (1885-1969).jpg
19ma di decembro 1926
Lietuvos krikščionių demokratų partija
(1) Antanas Smetona
(1874–1944)
Antanas Smetona 2.jpg 19ma di decembro 1926 15ma di junio 1940 Lietuvių tautininkų sąjunga
- Antanas Merkys
(1887–1955)[4]
Antanas Merkys.jpg 15ma di junio 1940 17ma di junio 1940 Lietuvių tautininkų sąjunga
- Justas Paleckis
(1899–1980)[5]
bezramki 17ma di junio 1940 25ma di agosto 1940 senpartisa
4 Jonas Žemaitis
(1909–1954)[6]
HPIM0823.JPG 16ma di februaro 1949 26ma di novembro 1954 militisto
5 Adolfas Ramanauskas (1918-1957) Adolfas Ramanauskas-Vanagas.jpg 26ma di novembro 1954 29ma di novembro 1957 militisto

Sovietian okupeso (1940 til 1990)[redaktar | redaktar fonto]

En julio 1940 Sovietia okupis Lituania, qua divenis Sovietiana republiko til la 11ma di marto 1990, kande la lando itere deklaris nedependo.

Prezidanti di Lituania (1991 til nun)[redaktar | redaktar fonto]

Vytautas Landsbergis divenis la prezidanto di Lituania dum la transito de Sovietiana republiko a nedependanta lando. Il esis l'unesma prezidanto pos la nova deklaro di nedependo.

# Imajo Nomo
(Nasko–Morto)
Elekto Komenco Fino Noti
1
Vytautas Landsbergis 2004.jpg
Vytautas Landsbergis
(1932– )
11ma di marto 1990 25ma di novembro 1992 Kom chefo dil Supra Konsilistaro.
2
Algirdas Brazauskas 1998.jpg
Algirdas Brazauskas (provizore)
(1932–2010)
25ma di novembro 1992 25ma di februaro 1993 Unesma prezidanto pos fino di Sovietia.
Algirdas Brazauskas
(1932–2010)
elekto di 1993 25ma di februaro 1993 25ma di februaro 1998
3
Valdas Adamkus 16072008.jpg
Valdas Adamkus
(1926– )
prezidantala elekto di 1997–1998 26ma di februaro 1998 26ma di februaro 2003
4
Paksas March 2003 (cropped).jpg
Rolandas Paksas
(1956– )
elekto di 2002–2003 26ma di februaro 2003 6ma di aprilo 2004 Akuzita e revokita dil ofico.
Artūras Paulauskas.jpg
Artūras Paulauskas (provizore)
(1953– )
6ma di aprilo 2004 12ma di julio 2004 Kom chefo dil Seimas (parlamento), laboris tempale kom prezidanto til la sequanta elekto.
(3)
Valdas Adamkus 16072008.jpg
Valdas Adamkus
(1926– )
2004 12ma di julio 2004 12ma di julio 2009
5
Dalia Grybauskaite 2014 by Augustas Didzgalvis.jpg
Dalia Grybauskaitė
(1956– )
2009, rielektita en 2014 12ma di julio 2009 12ma di julio 2019 Unesma prezidantino di Lituania, e l'unesma prezidantino rielektita.
6
Gitanas Nauseda crop.png
Gitanas Nausėda
(1964– )
elekto ye 2019 12ma di julio 2019 nun

Videz anke[redaktar | redaktar fonto]

  1. provizora prezidanto, chefo dil Seimas (parlamento)
  2. Revokita per stato-stroko ye la 17ma di decembro 1926
  3. 3,0 3,1 en la povo
  4. Asumis pos la fugo di Antanas Smetona
  5. Ne agnoskita internacione
  6. Chefo di la partizani dum Sovietian okupeso. Agnoskata kom chefo di stato dal Seimas ye la 12ma di marto 2009